Pamokslai.lt

Klausimas - Ką Tavo tikėjime Dievas sako žmogui, kuris nori pagreitinti savo gyvenimą?

Na, įdomus klausimas. Net nežinau, ar aš jį teisingai suprantu.

Kodėl kyla noras greitinti gyvenimą. Ar dabartis yra per daug slegianti?

Nežinau ar Dievas vadovaujasi tokiu šūkiu Live fast, die young (Gyvenk greitai, mirk jaunas). Kaip tik, Dievas, įsakydamas mums vieną dieną per savaitę ilsėtis, ragina sulėtinti tempą. Skubėdami darome klaidas, tampame paviršutiniški.

Dievas sako nesirūpinkite rytojumi, jis pasirūpins savimi (Mato 6,33). Dievas ragina gyventi šia diena.

Ta,i kokie mes esame šiandien, nulems ir musu ateitį. Jei dabar skubame gyventi, tai kada liks laiko gyventi.

P.S

Šia tema siūlau pažiūrėti filmą Click. Tai komedija apie skubėjimą gyventi.

Rodyk draugams

Viskas prasidėjo Petrui paklausus Jėzaus Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. kas mums bus už tai? (Mato 19,29)
Ne vienas galvoja panašai, kaip apaštalas Petras. Jie (o gal geriau mes) stengiasi nenusidėti Dievui, laikytis visų Biblijos nurodymų, o tada ilgesingai klausti - kas man iš to? Dėl Dievo reikia atsisakyti tiek daug. Ar koks nors atlygis manęs laukia už tokią auką? Taip.
Kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną vaikus, dirvas dėl manęs negaus šimteriopai ir paveldės amžiną gyvenimą (Mato 19,29).
Matai, Dievas nieko neprašo atiduoti vietoje to nepasiūlydamas kažko daugiau.
Tačiau ….
Po to tokio gražaus pažado Jėzus priduria Tačiau daugel pirmų bus paskutiniais, ir daugel paskutinių bus pirmais (19,30).
Tačiau …. (arba kitas vertimas bet) . Tai lyg sakyti Aš tave myliu, bet … . Tai išgirdus iškarto galvoje kyla mintis apie papildomas sąlygas, apie trukdžius gauti tai, kas yra žadama, siūloma. Kodėl viskas negali pasibaigti tašku, be jokių o bet tačiau?
Jėzus šiais žodžiais nebaigia pokalbio.
Tęsdamas, Jis pasako palyginimą apie vynuogyno darbuotojus, kurių vieni buvo pakviesti dirbti šeštą ryto, kiti devintą kiti dvyliktą, dar kiti trečią dienos. Galiausiai šeimininkas, matydamas, kad darbo yra labai daug dar nuėjo ir penktą vakaro į miesto aikštę, kad pasisamdyti daugiau darbininkų (Mato 20, 6)
Dienai pasibaigus (18.00 val.), pagal žydų įstatymą (Kunigų 19,13) darbininkai buvo pakviesti gauti užmokestį už savo darbą. Su pirmais darbininkais buvo sutarta, kad jie gaus po denarą už dienos darbą. Likusiems šeimininkas pažadėjo užmokėti tai, kas teisinga (Mato 20, 4)
Pirmiausia atlyginimą buvo nuspręsta išmokėti atėjusiems likus vienai valandai iki darbo dienos pabaigos. Jie gavo po denarą. Pakviesti pirmieji galvojo, kad gaus daugiau, nes dirbo dvylika valandų. Tačiau jie irgi gavo po denarą (20, 10)
Koks įžūlus darbo teisių pažeidimas. Kokia nelygybė, diskriminacija, neteisybė.
Visiems turėtų būti mokama pagal atliktą darbą. Samdinių nepasitenkinimas, atrodo, yra pagrįstas.
Tačiau šeimininkas primena, kad susitarimas buvo po denarą už dieną, o šiam paskutiniam noriu duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevaliai tvarkytis savo reikalų, kaip noriu? Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?! Taip paskutinieji bus pirmi ir pirmieji - paskutiniai (20,14-16).
Palyginimas atskleidžia, kokie, iš pirmo žvilgsnio, nesuprantami yra Dievo veikimo principai. Šiandieni, tokį šeimininką mes greičiausiai greitai paduotume į teismą ir išieškotume mums priklausančią atlyginimo dalį arba bent jau kovotume, kad valandą išdirbęs žmogus gautų atitinkamai už atliktą darbą.
Tačiau šiame palyginime šeimininkas nustato taisykles. Pagal jas visi gauna vienodą užmokestį. Tokios taisyklės labai džiugina vienus (paskutiniuosius ypatingai) ir labai piktina kitus (pirmuosius).
Žydų raštuose yra randamas panašus palyginimas apie vieną rabiną. Tiesa, šis palyginimas buvo išsakytas per jo laidotuves. Jis mirė sulaukęs 28 metų, tačiau jau buvo užsitarnavęs gerą vardą žmonių tarpe. Taigi, tame palyginime šis rabinas yra vaizduojamas kaip pakviestas darbuotis į vynuogyną. Jame jis išdirbo tik dvi valandas. Tačiau šeimininkas nusprendė duoti tokį pat atlyginimą, kaip ir tiems, kurie darbavosi jame visą dieną. Kaip ir Jėzaus palyginime, kiti darbininkai pasijuto nuskriausti. Į tokį kitų darbininkų murmėjimą šeimininkas atsakė Per dvi darbo valandas jis padarė tiek, kiek jūs per visą dieną.
Šiame žydų raštuose aprašytame palyginime teisingumas yra atstatytas. Kiekvienas gauna teisingą užmokestį pagal tai kiek jie dirbo.
Tačiau Jėzaus palyginimas kaip tik čia ir skiriasi nuo tradicinio supratimo apie Dievo santykį su žmonėmis.
Tradiciniame supratime akcentuojamas atliktas darbas ir teisingas užmokestis. Jėzaus palyginime - šeimininko malonė, gerumas.
Kokį pavojų numatė Jėzus, kad prie pažado pridūrė dar ir Tačiau?
Žmonės darbuotis Dievo vynuogyne gali būti pakviečiami skirtingu metu. Vieni darbuojasi visą gyvenimą, o kiti - ‚kelias dienas‘.
Mokiniai buvo pakviesti sekti Kristumi pirmieji (panašiai, kaip žydai, iš visų pasaulio tatų, buvo pakviesti pirmieji sekti Dievu). Po Jėzaus nužengimo į dangų, mokiniai karalystės evangeliją skelbė visam pasauliui. Skelbimo pasėkoje įtikėjo ne tik po pasaulį pasklidę žydai, bet ir pagonys. Petras buvo nusiųstas Dievo į Cezarėją, kur pakrikštijo šimtininką Kornelijų su visa jo šeimyna. Žydai krikščionys pradėjo nerimauti. Kodėl pagonys? Ar Dievas juos priima, kaip ir žydus? Tada Petras pasako savo samprotavimus apie tai, ką visa tai reiškia
Kai aš pradėjau kalbėti [Kornelijui ir jo šeimynai] Šventoji dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje yra atsitikę ir mums. Tada prisiminiau Viešpaties žodžius, kaip jis yra sakęs: ‚Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia‘. Tad jeigu Dievas suteikė jiems tokią pat dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti Dievui”. Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmė šlovinti Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims davė atsivertimo malonę, kad ir jie gyventų”(Apaštalų darbai 11,16-18).
Tačiau ne visiems išėjo prieiti panašių išvadų ir pasimokyti iš Jėzaus palyginimo.
Tiesiog galite perskaityti labai panašių įvykių aprašymus Biblijoje ir pastebėkite kokia žmogiškoji emocija yra pabrėžiama kiekviename iš jų Apaštalų darbai13,41-45; 17,1-5; 7,8.9; Skaičių knyga16,1-3 ir Psalmių 106,16
Visose šiose situacijose, žmonės liko nepatenkinti, kad kiti gavo palaimas, kurios, jų manymu, jiems neturėjo priklausyti. Kokia emocija nuolat yra pabrėžiama - pavydas.
Pyktis yra nuožmus, įtūžis nenugalimas, bet kas gali pavydui atsispirti? Patarlių 27,4
Pavydas yra vienas iš bruožų, kuris mus daro labiausiai panašius į šėtoną ir kurio pasekmės yra pražūtingiausios Būtent pavydas sukėlė pirmą nesantaiką danguje, o nuolaidžiavimas jam žemėje atnešė neapsakomą blogį žmonėms… (Elena Vait Kova ir drąsa p. 105 (anglų kalba)
Kažkas yra pasakęs kas pavydėdami mes galime verkti su verkiančiais tačiau negalime džiaugtis su besidžiaugiančiais (Romiečiams 12,15). Pavydas yra baisi emocija. Ji atima gyvenimo džiaugsmą, griauna santykiu sir nužudė Jėzų (Mato 27,18). Ir visa tai yra dėl to, kad mes galvojame, kad esame nusipelnę daugiau, kad kitas nenusipelnė geriau.
Dievas visiems, kurie jį pasirinks duoda pažadą - amžiną gyvenimą (Romiečiams 2,7) arba Jei jis nepagilėjo nė savo Sūnaus, bet atidavę jį už mus visus, tai kaip gi jis ir visko nedovanotų su juo?! (Romiečiams 8,32)
Dievas negali vieniems duoti mažiau, o kitiems daugiau. Visi gauna vienodai - ar jūs įtikite būdamas 12 metų ar 81 metų.
Tačiau atkreipkite dėmesį į darbininkų nusistatymą - Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis nešusiais dienos ir kaitros naštą (20,13)
Dievas visiems rodo malonę vienodą. Tačiau Jėzus atskleidžia, kad pirmi pašaukti turi pavojų suklupti reikalaudami ypatingų privilegijų Juose esanti nuodėminga prigimtis gali jus pražudyti reikalaudama ypatingo dėmesio.
Visą diena dirbusieji jautėsi sunkiai dirbę ir negavę įvertinimo. Jie jautėsi, kad jų teisės yra paminamos, jie yra išnaudojami. Jie dirba sunkiai, o kiti gauna visas palaimas.
Pakviestieji paskutinėmis darbo valandomis džiaugėsi galimybe dirbti. Jie neturėjo darbo (dabar kriziniu laikotarpiu tai tapo labai aktualu. Žmonės džiaugiasi bet kokiu darbu). Jų širdys buvo dėkingos juos įdarbinusiam šeimininkui. Tuo tarpu pirmieji, virė savo nepasitenkinime
Jėzus šiuo palyginimu moko
• negalvoti apie tai, kas man iš to, kad aš seku Dievu. Jei taip galvosiu galiausiai susipyksiu su Dievu ir kitais žmonėmis.
• kad svarbiausia yra ne darbų kiekis, o dvasia, kuriais tie darbai yra atliekami.
Jėzus atskleidė pavojų galvoti apie atlyginimą už tai, kad pasirinkome gyventi su Dievu. Jei nuolat galvojame apie tai, kas mums bus iš to, kad mes sekame Dievu, žengiame labai slidžiu keliu.
Dievas pažadėjo mus palaiminti. Tačiau tarnaudami savo dėmesį sutelkime į palaimų davėją, o ne į Jo dovanas.

Rodyk draugams

Dalyvavau viename iš laidos “Valanda su Rūta” filmavime (jos vaizdo įrašą rodys gal kažkada sausio vidury). Laidos tema - ar verta tuoktis?  Kalbėta buvo apie santuokos įžadų prasmę. Nepasakosiu daugiau. Pamatysite patys. Tačiau man įstrigo vieno žmogaus (tikriausiai psichologo) komentaras apie tai, kad yra skirtingi šeimos modeliai. Atseit, krikščionys propaguoja vienokį (vyro ir moters santuoka), bet dabar jau yra daugiau šeimos modelių (suprask - tarp vyro ir vyro, motes ir moters, gyvenimas nesusituokus ir gal dar kokių yra). Anot jo, dabar, Ispanijoje populiarėja polišeimos modelis, kai vyras ir moteris myli (ir mylisi, žinoma) ir daugiau žmonių.

Kaip čia nepasirodžius netolerantišku, bet didesnės nesąmonės negirdėjau. Gali būti vienas iš šeimos modelių ir kai žmogus išteka už karvės, bet ar toks modelis yra priimtinas?

Polišeima yra dar vienas  nuo Dievo tolstančios visuomenės ženklas. Pasimeta žmogus ir jau nebežino, kas yra gerai ir kas ne.

Rodyk draugams

Šio sezono naujiena  …:)

Klausk, ir taip pradėk kelią tiesos link.

Klausimą rašyk komentaruose.

Rodyk draugams

„Prieš du metus apie šią datą [2012] per savaitę aš gaudavau po laišką,“ – sako NASA mokslininkas David Morrison, kuris turi savo internetinį puslapį Ask an Astrobiologist. “Dabar aš tokių laiškų per dieną gaunu dešimtis. Du paaugliai parašė, kad nenori pamatyti pasaulio pabaigos ir svarsto baigti savo gyvenimus savižudybe.“

Ar verta žudytis?

Ką apie pasaulio pabaigą sako Biblija?

Lyg tyčia, Jėzaus mokiniai irgi kažkada uždavė panašų klausimą

Išėjęs iš šventyklos, Jėzus keliavo tolyn. Čia priėjo mokiniai, rodydami jam į šventyklos rūmus. O jis pasakė: „Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.  Kai jis atsisėdo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ (Mato 24,1-3)

Atkreipkite dėmesį, kad pasaulio pabaiga yra siejama su Jėzaus atėjimu. Daugelis teorijų ir juo labiau filmų apie galimą pasaulio pabaigą iš viso išstumia Dievą iš ekrano. Dievas yra minimas tik priežodžiuose arba paliekamas, kaip nebylus ir tolimas stebėtojas. Biblija, priešingai, apie Dievą kalba, kaip apie aktyviai dalyvaujantį žmonijos istorijoje, ir, šiuo atveju, jos istorijos kulminacijoje.

Koks yra Jėzaus atsakymas?

⁴ Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. ⁵ Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‘Aš Mesijas!’, ir daugelį suklaidins. ⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. ⁷ Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. ⁸ Tačiau visa tai – tik kentėjimų pradžia.

⁹ Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. ¹⁰ Daugelis nupuls, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. ¹¹ Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. ¹² Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. ¹³ O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. ¹⁴ Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.

Pabaiga ateis, kai Dievo tikslai šioje žemėje busi įgyvendinti – Dievo evangelija bus paskelbta visame pasaulyje.

Kokia bus ta pabaiga?

²⁶ „Tad jeigu jums sakytų: ‘Štai jis tyruose!’, – neikite, ‘Štai jis namų gilumoje!’, – netikėkite. ²⁷ Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu

Pabaiga bus visiems matoma. Ar tai reiškia, kad prieš Jėzaus atėjimą nebus jokių kataklizmų.

Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.(Luko 21,25-27)

Vadinasi, pasaulio pabaiga ateis, kai Evangelija bus paskelbta visame pasaulyje, tačiau prieš ateinant Jėzui žemė ir dangaus galybės bus išjudinti.

O kaip dėl tikslios pasaulio pabaigos datos?

Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. ³³ Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. ³⁵ Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.  Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas. Mato 24,32-36

Biblijos mokymas aiškus:

1. Pasaulis baigsis, kai Jėzus sugrįš antrą kartą

2. Jėzaus atėjimas bus visiems matomas

3. Tos dienos niekas nežino

4. …………………………… (įrašyk savo pastebėjimusJ )

Daug svarbiau už tikslios datos nustatinėjimą ar žinojimą, kas bus ateityje, yra mano asmeninio likimo klausimas.

Ar aš turiu ateitį?

Ar žmonija turi ateitį?

Apreiškimų knyga kalba apie žmonijos istoriją ir kaip ji baigsis. Apreiškimų 20,12 (ar skaičiai nieko neprimena?)

Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose, pagal jų darbus. Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus. Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis – ugnies ežeras. Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą.

Pasaulio pabaiga tikrai ateina, tačiau ja niekas nesibaigia. Tie, kas bus įrašyti į gyvenimo knygą, turi ateitį.

Filme 2012 reikėjo nusipirkti bilietą, kuris kainavo 1 mlrd. (gal dolerių ar eurų, nepamenu) Tiek kainavo bilietas į ateitį.

Mums tiek nereikia. Reikia pasirūpinti, kad mūsų vardai būtų įrašyti toje knygoje. Jei kieno vardo nėra toje knygoje – toks žmogus neturi ateities.

Kartą pas Jėzų atėjo vienas turtuolis ir paklausė Ką gera aš turiu daryti šiandien, kad turėčiau rytojų ateityje? (Mato. 19,17).

Jis visai pamiršo tai, kas vyko prieš jam užduodant šį klausimą. Pas Jėzų ėjo ne tik suaugę, bet ir vaikai. Mokiniams tai nepatiko bet Jėzus juo sudraudė Leiskite mažutėliams ir nedrauskite jiems ateiti pas mus, nes tokių yra dangaus karalystė (Mato 19, 15).

Ar girdite, ką Jėzus sako? Manau, kad ne veltui Matas šiuos du epizoduos, apie vaikus ir turtingą jaunuolį, sugretina. Jėzus sako, kad nieko nereikia daryti, kad dangaus karalystė, rojus, amžinybė būtų tavo. Ji jau priklauso mums. Reikia tik ateiti pas Jėzų, kaip tai darė vaikai. Žinoma, tai irgi yra kažkoks veiksmas, darbas. Tačiau kalbant Jėzaus ir turtuolio pokalbio kontekste, darbas yra mūsų geri darbai. Nereikia daryti jokių gerų darbų, kad gautum amžinybę. Reikia tik patikėti ir ateiti pas Jėzų.

Jėzus sako, kad vaikams priklauso dangaus karalystė. O turtuolis sako, ką aš turiu daryti, kad įgyčiau dangaus karalystę. Štai šioje vietoje susiduria dvi amžinos priešininkės. Mes visi esame Dievo vaikai (Galatams 4,6.7). Mums nereikia nieko daryti, kad Dievas būtų mūsų Tėvas ir kad mes gautume paveldą.

Na ir kas ….

Mūsų vardai įrašomi ir saugiai saugomi gyvenimo knygoje jei patikime Dievu ir priimame Jį į savo gyvenimą. Neprisiriškime prie šio pasaulio laikinų dalykų ir kaip vaikai ateikime pas Jį. Patikėkime Jo tėviška globa. Priimkime ir dalinkimės iš Jo gauta meile ir ramybe.

Rodyk draugams